vokietka

×vókietka (hibr.) sf. (1) KŽ, Grš, vokietkà KŽ vokietė: Ieško ir atranda sau grožybes kūno ir dūšios tarp lenkių, gudžių ir vokietkų A1885,99. Atėjo vókietka kiaušinių pirkt Ėr. Vókietkos pardavinėjo stintas Srd. Vokietkė̃lė su vaikeliais eina, nu kalba kitoniškai Ps. Vokietkom sviestas būdavo ar tai „per senas“, ar „per rūgštus“, ar dar kažkoks I.Simon.